Nevaisingumas – bendra šeimos problema

Hipertenzija kaip nevaisingumo priežastis. Mūsų draugai

Demografai: po 15 metų kas trečia pora susidurs su nevaisingumo problemomis Giedrės Putnikaitės nuotr. Nevaisingumo problema milžiniška. Kalbamės su gydytoja akušere-ginekologe Lina Čiaplinskiene. Kokia dabartinė nevaisingumo statistika? Prieš 5 metus buvo sakoma, kad nevaisinga kas 6 pora. Manoma, kad su nevaisingumo problema susiduria daugiau nei 80 milijonų porų visame pasaulyje, t.

Dar 10—25 proc.

hipotenzija ar hipertenzija, kuri yra dar blogesnė lizinas nuo hipertenzijos

Kasmet pasaulyje atsiranda apie 2 mln. Lietuvoje šiuo metu yra apie 60 nevaisingų porų, ir kiekvienais metais jų padaugėja maždaug Demografai ateityje — po 10—15 metų — prognozuoja dar daugiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad tuo metu jau kas hipertenzija kaip nevaisingumo priežastis pora susidurs su nevaisingumo problemomis. Remiantis PSO apibrėžimu, nevaisingomis laikomos poros, kurios turėdamos reguliarius lytinius santykius 2 kartus per savaitę ir nenaudodamos jokių kontracepcijos priemonių, nepastoja per vienerius metus.

Nevaisingumas - ne tik šeimos, bet ir visuomenės problema

Pastoti reikia laiko. Bendroje populiacijoje, esant reguliariam menstruaciniam ciklui, per pirmąjį mėnesį pastoja 25 proc. Antraisiais metais nėštumo susilaukia iki 93 proc.

hipertenzija ir oro drėgmė vaistas nuo hipertenzijos re kardio

Ar tie patys standartai taikomi mečių ir mečių poroms? Amerikos reprodukcinės medicinos draugija teigia, kad didžiausias moters vaisingumas yra iki 20 metų. Nuo 30 metų moters vaisingumas po truputį mažėja ir ypač sumažėja nuo 35 metų. Kiekvienos metės moters pastojimo šansas kiekvieno menstruacinio ciklo metu yra 20 proc. Tai reiškia, kad 20 iš vaisingų 30 metų amžiaus moterų pastos, o 80 moterų turės bandyti pastoti kito ciklo metu.

Nors vidutinis menopauzės amžius yra 51 metai, remiantis literatūra, 40 metų moteriai pastojimo ir sėkmingo nėštumo šansai yra labai maži. Vyrų vaisingumo funkcija sumažėja daug vėliau nei moterų. Nors vyrų spermos kokybė dėl amžiaus prastėja keičiasi spermatozoidų morfologija, judrumasnėra nustatyta griežtos amžiaus ribos, kada vyro sperma yra patologinė ir negali apvaisinti moters.

Nevaisinga pora laikoma tokia, kuri, turėdama reguliarius lytinius santykius, nepastoja per metus, ir šis apibrėžimas taikomas nepriklausomai nuo poros amžiaus. Ar skirtingose šalyse, žemynuose, rasėse statistika skiriasi? Taip, nevaisingumo paplitimas skiriasi įvairiose populiacijose ir svyruoja nuo 5 proc.

Tam didelės įtakos turi sociologiniai, kultūriniai ir ekonominiai skirtumai. Daug vaikų gimsta Brazilijoje ir Čilėje, ten prieaugis yra 2,5 proc. Europos regione pirmaujančios šalys yra Ispanija, Italija ir Prancūzija. Lietuvoje gimstamumo rodikliai mažėjantys. Kokios pagrindinės nevaisingumo priežastys, ar jas galima numanyti, neatlikus tyrimų? Pagal priežastis, skiriamos šios nevaisingumo formos: Kiaušintakinis nevaisingumas 30—40 proc.

Atsiranda po vidinių lytinių organų uždegimų — kiaušintakiai gali užakti, susiaurėti, dėl susidariusių sąaugų persilenkti, todėl kiaušintakiuose susidaro anatominių kliūčių, trukdančių kiaušialąstei keliauti ir būti apvaisintai spermatozoido.

Endokrininis nevaisingumas 30—40 proc. Priežastis — sutrikusi ovuliacija: folikulo formavimasis ir trūkimas ciklo viduryje dėl pakitusios kitų endokrininių liaukų funkcijos pagumburio, posmegeninės liaukos, antinksčių, skydliaukės.

Nevaisingumas dėl anatominių lytinių organų pakitimų 5 proc.

Nevaisingoms poroms padės nauji tyrimai

Įgimti ir įgyti lytinių organų anatominiai pakitimai pasireiškia amenorėja mėnesinių nebuvimuįvairiais mėnesinių ciklo sutrikimais, po nėštumo nutraukimų abortųpažeidus gimdos gleivinę, persirgus gimdos gleivinės uždegimu, dėl lėtinių paūmėjančių uždegimų aplink kiaušintakius, kiaušides, gimdos ertmėje susidarius sąaugų, gimdos miomoms užspaudus kiaušintakio spindį ar deformuojant gimdos ertmę.

Nevaisingumo priežastis gali būti lytinių organų endometritas, policistinių kiaušidžių sindromas, kuomet irgi nevyksta ovuliacija. Imuninis nevaisingumas 5 proc.

hipertenzija, kaip numalšinti galvos skausmą hipertenzija nėra mėsininkas

Moters organizme atsiranda imunitetas vyriškoms lytinėms ląstelėms ir susidaro specifinių antikūnų spermatozoidams. Kartais moters nevaisingumo priežastis lieka neaiški. Didelės reikšmės turi ir psichogeniniai veiksniai. Nėra jokių patikimų mokslinių įrodymų, jog saugiai atliktas pirmo ar kūno silpnumas su hipertenzija kurio kito nėštumo nutraukimas sukeltų padidėjusią nevaisingumo riziką.

Vyrų hipertenzija kaip nevaisingumo priežastis gali būti dviejų tipų: Dėl erekcijos sutrikimų. Vyras negali atlikti lytinio akto dėl to, kad nėra varpos erekcijos ar ji nepakankama.

Dėl apvaisinimo impotencijos. Lytinis aktas normalus, bet vyras negali apvaisinti dėl sutrikusios spermatogenezės spermijų vystymosi ar mechaninių kliūčių. Vyrų nevaisingumo priežastis skirstomos į kelias grupes: Sutrikusi sėklidžių funkcijos reguliacija sutrikusi folikulotropinio, liuteotropinio hormonų, prolaktino sekrecija pagumburio-hipofizės sistemoje.

Sėklidžių pakitimai Klainfelterio sindromas, kraujagyslių pakitimai, nenusileidusios sėklidės, sėklidžių uždegimas, sėklidžių pakitimai dėl vaistų ir cheminių medžiagų poveikio. Sėklinio latako užakimas įgimtas ar hipertenzija, kad nebūtų krizių uždegiminių ligų.

Sutrikusi antsėklidžio, priešinės liaukos ir sėklinių pūslelių funkcija. Sutrikęs lytinis aktas impotencija, epispadija, hipospadija, retrogradinė į šlapimo pūslę ejakuliacija.

Psichologinės priežastys.

Hipertenzija – „nebylioji žudikė“

Kodėl kai kurių vyrų spermos kokybė prasta? Jūratės Čiakienės nuotr.

Apie vidurių užkietėjimą

Grįžtamų pakitimų spermoje gali atsirasti, jei sėklidės ilgesnį laiką būna aukštesnėje temperatūroje — karščiuojant dėl infekcinių ligų, ilgai ir dažnai būnant saunoje, dirbant karštuose cechuose. Moksliniais tyrimais gauti duomenys patvirtina, jog rūkančių vyrų spermos kokybė yra blogesnė nei nerūkančių hipertenzija kaip nevaisingumo priežastis, atrodo, yra ryšys su rūkymo trukme bei kasdien sutraukiamų cigarečių skaičiumi.

Nevaisingas vyras. Ką daryti?

Taip pat įrodyta, jog kasdien vartojančių alkoholį vyrų kai kurie spermos rodikliai pakinta. Tiksliai žinoma kai kurių cheminių medžiagų žalinga įtaka spermatogenezei. Ką patartumėte porai, kai pastoti nesiseka, bet pas medikus dar nesinori eiti laiko rezervas didelis?

Pirmiausia reikėtų skaičiuoti menstruacinio ciklo dienas ir žinoti, kada yra vaisingos ciklo dienos.

hipertenzija 1 ir 2 laipsnių rizika motina ir pamotė ir hipertenzija

Esant reguliariam menstruaciniam 28 dienų ciklui, skaičiuojant nuo pirmos menstruacijų dienos, ovuliacija vyksta 13—14 ciklo dieną. Noriu pabrėžti, jog kasdieniai lytiniai santykiai nepadidina vaisingumo. Svarbiausia taisyklė norinčioms pastoti poroms — turėti lytinius santykius vaisingomis ciklo dienomis, tačiau tokiu atveju visiškai pakanka turėti lytinių santykių kas antrą dieną. Didžiausia tikimybė pastoti yra tada, kai pora nenaudoja jokių kontracepcijos metodų ir turi reguliarius lytinius santykius kas 2—3 dienas.

Jei lytiniai santykiai dažnesni, nespėja susiformuoti spermatozoidai, galintys apvaisinti moterį.

Nevaisingumas – bendra šeimos problema

Prieš moters ovuliaciją reikėtų susilaikyki nuo lytinių santykių 3 dienas, bus geresnė spermos kokybė. Moterims, kurių menstruacijų ciklas yra nereguliarus daugiau kaip 35 dienospatarčiau pirkti ovuliacijos testus ir taip nustatyti vaisingas dienas.

Svarbu gyvenimo būdo korekcija. Nevaisingumui didelės įtakos turi rūkymas, antsvoris. Reikėtų valgyti sveiką ir suderintą maistą, sportuoti. Vaistinėse galima rasti papildų, skirtų vaisingumo funkcijai gerinti. Esu girdėjusi, kad šalavijų arbata labai pagerina moterų vaisingumo funkciją. Beje, hormoninės kontracepcijos tablečių, pleistrų, makšties žiedų, hormoninių gimdos spiralių, injekcijų vartojimas gali padidinti pastojimo tikimybę moterims, kurių ovuliacija sutrikusi, iš karto po kontraceptinio poveikio išnykimo.

Papasakokite plačiau apie inseminacijas. Ar tai skausminga? Vyro sperma paruošiama, suaktyvinami spermatozoidai, patys aktyviausi sušvirkščiami į gimdos ertmę tam, kad sutrumpėtų kelias iki kiaušialąstės ir padidėtų galimybė pastoti. Tai nėra skausminga procedūra.

Istoriškai inseminacija — labai senas būdas. Iš pradžių buvo atliekamas spermos suleidimas į makštį, į gimdos kaklelį, vėliau neapdorotos spermos sušvirkštimas į gimdą. XXI amžiuje naudojama tik apdorota pagal specialias metodikas sperma. IUI gali būti atliekamas natūralios moters ovuliacijos metu arbastimuliuojant ovuliaciją hormonais.